M M M
A=ƒ(O,G,F,E,T,C)
A - Architektūra padeda žmogui egzistuoti, suteikia saugumą ir intymumą, demonstruoja pozą, įtvirtina galią, stabdo laiką ir verčia jį atmintimi. Forma ir erdvė, kuriamos vietai, klimatui, kultūrai, kūnui, tampa asmenybės vieta, klimatu ir kultūra. Projektavimas yra tyrimas. Biologinis gyvasis kūnas yra pagrindinis erdvės suvokimo instrumentas ir mato etalonas. Pastato geografinė vieta, gamtinis karkasas, išorės forma, vidaus erdvė, puošybos detalių visuma patiriama kūno juslėmis. Per suvokimą ir (at-)pažinimą architektūra moduliuoja emocijas: džiaugsmą, ramybę, diskomfortą, įtampą, baimę, afektą net tuomet, kai nesuvokiame emocijos priežasties.
M M M
O
Žemės sklypo ir konteksto analizė apima architektūros objekto fizinės vietos geografines, istorines ir kultūrines charakteristikas. Žmogaus kelionė erdvėje yra įspūdžių seka. Nuolatinis vizualinių scenų atnaujinimas formuoja jo patirtį ir vietos atpažįstamumą. Architektūrinės struktūros turi būti analizuojamos ne kaip izoliuotos vizijos, bet kaip visuma nuo artimų vaizdų iki tolimiausių scenų, kurias žmogus fiksuoja judėdamas erdve. Vizualinės perspektyvos padeda suprasti, kaip objektas užgrobia ir įtakoja regimąją aplinką. Vietovės patrauklumas žmonėms, jos gebėjimas skatinti socialinę sąveiką, bendrumo jausmą ir prasmės patyrimą yra architektūros kaip estetikos ir aplinkos kaip psichologijos susikirtimo taškas. Socialinis ryšys su vietove neatsiejamas nuo to, kaip ta aplinka vizualiai ir funkciškai yra organizuota. Vietos identitetas ir prisirišimas prie vietos susiformuoja kai žmonės kurią ryšį su vieta ne tik dėl estetinių objekto savybių, bet ir dėl socialinių patirčių, kurias vietovė reprezentuoja ir tai dažniausiai - saugumas.
M M M
G
Plotas, tūris yra pagrindiniai geometriniai architektūros elementai, kurių santykiai lemia tiek funkcionalumą, tiek vizualinę formos ir erdvės proporcijos harmoniją. Tai reiškia, kad architektūroje tūris ir plotas ne tik atitinka aktualius techninius reikalavimus, bet ir yra suderinti proporcijos principais, kas daro poveikį suvokimui ir atpažinimui patyrimo momentu. Proporcijos yra geometriškai išreikšti santykiai per vizualinį ritmą, kuris daro įtaką tam, kaip žmogaus protas apdoroja matomą formą ir patiriamą erdvę. Geometriniai parametrai tradiciškai buvo ir tebeišlieka priemone, kuri jungia matematinius santykius su žmogaus patyrimu. Proporcijos veikia estetinį patrauklumą per harmoniją, sklandų percepcinį apdorojimą ir užtikrintą struktūrinę logiką. Objektai atskiriami tuo, kaip lengvai juos gali apdoroti smegenys. Suvokimo pagreitinimas arba akcentavimas – selekcinė elemento proporcijos hierarchija visumoje. Plotas, tūris ir proporcijos yra ne tik formalūs parametrai, jie turi poveikį mūsų emocijoms ir fiziologijai. Architektūriniai dirgikliai - geometrinės formos elementai veikia žmonių elgesį, sveikatą ir psichologinę būklę. Aplinkos suvokimas yra aktyvus procesas, apimantis jutiminės informacijos (regos, klausos ir kt.) gavimą, organizavimą ir interpretavimą smegenyse, formuojantis individualų tikrovės vaizdą. Per tiesioginius pojūčius, sukuriamas subjektyvus pasaulio aiškinimas, priklausantis nuo asmeninės patirties, lūkesčių, kultūrinio konteksto bei emocinės būsenos. Tą patį objektą ar vietovę skirtingi žmonės gali interpretuoti nevienodai. Psichologinę įtampą gali kelti ir per mažas patalpos plotas asmeniui, ir aidas per didelėje salėje. Lango dydis ir vieta atitvaroje gali ir gluminti, ir džiuginti. Pastato dydis ir veidrodinė simetrija būti susieta su galybe. Žiūrovas aplinkos informaciją suvokia kaip visumą, atrinkdamas tik subjektyviai aktualiausius dirgiklius, ignoruodamas detalių triukšmą.
M M M
F
Architektūros objekto planinė schema – tai abstraktus erdvinis modelis, kuriuo apibrėžiami patalpų išdėstymas, ryšiai ir judėjimo srautai pastate ar jų komplekse. Tai ne tik techninis žemėlapis, bet ir pagrindinis organizacinis elementas, kuriuo architektas sprendžia, kaip patalpos funkcionuoja atskirai ir kartu, kokie ryšiai tarp jų reikalingi optimaliai veiklai, kaip erdvė veikia naudotoją ir jo patirtį. Planinė schema apibrėžia pagrindinius judėjimo koridorius (vienos erdvės ryšį su kitomis), intymumo zonų gradaciją (nuo viešų iki privačių erdvių), optimizuotą erdvės seką, kuri atitinka veiklų poreikius. Tinkamai suplanuoti ryšiai užtikrina, lengvai pasiekiamas darbo erdves, skirtį tarp poilsio, judrių zonų, bendrabūvio erdvės socialinį ryšį. Funkcinė struktūra apibrėžia erdvių paskirtis (dirbti, ilsėtis, bendrauti ir kt.). Tokios struktūros planavimas turi ne tik techninę paskirtį, bet ir psichologinį poveikį vartotojui. Planinė struktūra apgalvota ne tik pagal joje atliekamas funkcijas, bet ir pagal tai, kaip erdvės ypatybės (aukščio dinamika, ilgio ir pločio proporcijos) veikia žmogaus pojūčius ir elgseną. Architektūros patyrimas apima emocinę reakciją ir erdvės žemėlapio kūrimą mintyse. Toks požiūris padeda suprasti, kad planinė schema veikia ne vien funkcionaliai, bet ir psichologiškai, kelia komforto jausmą, erdvės patrauklumą ar žavesį, stimuliuoja arba ramina.
M M M
E
Architektūros estetikos lauke galima brėžti aiškią skirtį tarp pastatų eksterjero ir interjero. Net jei architektai taiko gamtinės aplinkos įliejimą į interjero erdves filosofiją - interjeras ir eksterjeras turi kurti vientisą patirtį, esminė skirtis nieku nedingsta.
Pastatų eksterjero estetika išreiškiama per santykį su urbanistiniu ir gamtinio karkaso kontekstu, formos raišką, fasado elementų artikuliaciją, kas kuria suvokiamą objekto ir jo aplinkos dialogą. Estetinės patirtys nėra vien subjektyvios, jos taip pat apima homogenines suvokimo struktūras: regos fiziką ir kultūrinį kontekstą, tai kartu formuoja estetinius sprendimus ir reakcijas į pastatus. Forma reiškia pastato trimačio kūno būtį ir jo elementų konfigūraciją, pavidalą – kaip objektas užima erdvę, kaip jo kontūrai ir tūriai yra organizuoti. Forma yra vienas pagrindinių elementų, kuriuos žmogaus rega kaip juslė, veikianti per atstumą, suvokia pirmiausia. Fasado elementai veikia žmogaus susidomėjimą ir orientaciją erdvėje – ką pamatome pirmiausia, tas lemia emocinę reakciją.
Tuo tarpu interjero estetika orientuota į tiesioginį žmogaus patyrimą, siejama su emocijų, somatinių pojūčių vertinimu. Atstumai sutrumpėja, rega nebėra dominuojanti. Estetinė pirmenybė kyla ne tik iš erdvės mastelio, atitvarų formų, ergonominių skaičiavimų, bet ir iš medžiagų ekspozicijos, santykio tarp detalių, tekstūrų ir konteksto savybių. Grindys skamba jomis einant, jų paviršius veikia pėdas. Struktūriškai ir vizualiai organizuota elementų visuma, užpildoma šviesa ir temperatūra, kuria scenas, papildo elementų kompozicijų karkasus, kuria harmoniją, kontrastą...
Autentiškumas kuriamas per amato meistrystę, statinio vietos istorijos ir kultūros klausą, amatininkų ir menininkų, dirbančių su tradicinėmis statybinėmis medžiagomis ir technikomis, žinias ir įgūdžius. Kas bus autentiška ir tvaru, kokios natūralios medžiagos yra laisvai prieinamos netoliese, ką galima pakartotinai panaudoti, perdirbti ir išsaugoti, ir kas yra tie vietos amatininkai ir menininkai, kurie gali bendradarbiauti.
M M M
T
Architektūroje techniniai ir konstrukciniai sprendiniai apima statybinių sistemų ir medžiagų pasirinkimą, užtikrina patikimumą, saugumą ir ilgaamžiškumą, tarnauja eksploataciniams reikalavimams, integracijai su inžinerinėmis sistemomis, technologinėmis inovacijomis. Techniniai sprendimai neapsiriboja vien praktine funkcija, apnuoginus struktūras joms suteikiama vertė, prisidėti prie suvokiamo erdvės charakterio. Techninis sprendimas - eksponuoti konstrukcijos elementai tampa pranešimu, kuris kuria vartotojų patirtį ir emocinį ryšį su vietove. Šiuo atveju svarbi ne tik objekto funkcija, geometrija, svarbi konstrukcijos, taip pat ir kitų inžinerinių elementų medžiaga, jų eksponuojami paviršiai taktiliniam poveikiui, kuris gali skatinti ar slopinti pojūčius. Jungti techninius sprendimus su estetika ir psichologija reiškia veikti žmogaus emocijas. Struktūrą vertinti kaip estetinį pranešimą dominuojančios kultūros kontekste. Konstrukcija - esminė tūrinės-erdvinės kompozicijos dedamoji, atspindinti projektavimo ir statybos laikotarpį.Fone: "The Railway Gazette", 09.06.1935, [supplement page v] 27, fragmentas.
M M M
C
Tradiciškai „architektūros sąnaudos“ suprantamos kaip materialių išteklių, darbo, laiko ir finansinių resursų panaudojimas statinio projektavimui ir statybai. Sąnaudos kaip vertės samprata architektūroje neapsiriboja vien finansiniais ir materialiniais dalykais. Estetika, psichologinė patirtis, erdvės poveikis emocijoms ir elgesiui – tai taip pat yra „sąnaudos“ arba investicijos, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį naudotojų sveikatai, gerovei ir socialinei sanglaudai. Tai apima fizinį komfortą (šviesa, ventiliacija ir erdvės proporcijos), psichologinį patogumą (jaukumas, aiškumas, spalvų harmonija), emocinį atsaką (susižavėjimo būsena, stimuliacija arba ramybė), socialinį įsitraukimą ir žmogaus patirtį erdvėje. Architektūros patirtis - daugiapakopė struktūra, apimanti estetinius, emocinius ir kognityvinius aspektus, kurie nusako, kaip erdvė yra suvokiama ir vertinama. Vartotojas turi subjektyvų estetinį ir emocinį ryšį su objektu, bet kiekvienas biologinis kūnas yra homogeniškas, tad erdvės ypatumai prognozuoja patogumo ir pasitenkinimo lygius. Architektūrinės sąnaudos turėtų apimti ne tik finansinius kaštus, bet ir investicijas į žmogaus gerovę bei patirtį, kuri turi psichologinę, socialinę ir kultūrinę vertes, bei žmogaus gerovės aspektus. Erdvės gestai, objekto struktūra ir estetika sąveikauja su žmogaus patirtimi ir tai gali būti vertinama sąnaudų ir vertės sumos kontekste. Sąnaudos architektūroje nebūtinai reiškia tik finansinius kaštus, estetika ir psichologija - neatskiriama vertės grąžos dalis.Fone: "The Railway Gazette", 09.06.1935, [unidentified page nr.], fragmentas.
Martynas Martišius
Atliekamas projektavimas, grindžiamas erdvės psichologijos architektūroje tyrimais ir žmogaus dvasinių pojūčių prognoze. Individualių erdvinių scenų, geometrijos ir funkcinių ryšių orientavimas į emocinį komfortą, saugumą ir autentišką patirtį. Praktika integruoti somatinius pojūčius į erdvės žemėlapius architektūros geometrijoje. Techniniai sprendimai, kuriami kaip investicija į žmogaus geidžiamą jaukumą - eudaimoniją.